Keturi jaunieji Lietuvos lygumų slidininkai rugsėjo 27 – spalio 4 d. dalyvavo Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos (FIS) stovykloje Falune. Būtent čia vyks 2027 m. pasaulio slidinėjimo čempionatas.
Iš viso į stovyklą susirinko net 45 sportininkai iš 12 šalių. Trenerio Daujoto Joniko vadovaujamai Lietuvos komandai atstovavo Oskaras Oškinis, Justas Biliūnas, Kornelija Sukovaitė, Greta Gabrielė Kilbauskaitė.
„Pagrindiniai FIS stovyklos trenerių planai buvo akcentuoti bendruomeniškumą, vystyti lygumų slidinėjimą silpnesnėse šalyse, apmokyti trenerius ir supažindinti sportininkus su naujausiomis treniravimo metodikomis.
Mes, treneriai, taip pat turėjome galimybę prisijungti ir kartu kurti treniruotes bei planus, vyko labai daug diskusijų apie įvairių šalių treniravimo metodus. Aš pats turėjau nuostabią galimybę pažvelgti į sportą kitomis akimis ir tai man suteikė daug naujų žinių ir papildė mano jau įgytas teorines universiteto žinias, taip pat susikūriau daug naujų pažinčių ir naujų ryšių su Švedijos nacionalinės komandos lyderiais.
Vyko paskaita apie „The Swedish way“ – švedų metodologija, kuri labai tikslingai ruošia sportininkus pasaulinio lygio varžyboms. Pačioje pradžioje akcentuojamas ne sportinis rezultatas, o linksmybės, socialinis ryšys ir judėjimo džiaugsmas. Iki 11 metų amžiaus nematuojamas joks oficialus laikas, taip pat skatinama vėlyvoji specializacija ir kelių sporto šakų kultivavimas iki gimnazijos, tai yra 15–16 metų, o gimnazijoje sukurta speciali sistema, pagal kurią 16–19 metų jaunuoliams treniruočių procesas yra oficialiai integruotas į pamokų tvarkaraštį, taip neaukojant išsilavinimo. Ir dar vienas labai įdomus dalykas yra tai, kad dauguma vietinių slidinėjimo klubų yra išlaikomi ne samdomų darbuotojų, o sportininkų tėvų savanorių. Tokiais būdais yra sukuriama stipri bendruomenė ir sumažinamos išlaidos“, – po FIS Vystymo programos stovyklos pasakojo D.Jonikas.
Pasak komandos vadovo, labai patogi buvo stovyklos vieta: „Falunas yra apie 200 km nuo Stokholmo, tad labai lengvai pasiekiama lėktuvu ir traukiniu.
Ši vieta ypatinga tuo, jog tai yra viena iš dviejų pagrindinių Švedijos rinktinės treniruočių bazių ir joje padaryta riedslidžių trasa yra apytiksliai 6 metų senumo, sąlygos treniruotėms čia yra puikios, trasos reljefas itin kalnuotas.“
Treneriui pritarė ir sportininkai. „Treniruočių vieta patiko tuo, kad čia galėjome pamatyti artėjančio pasaulio čempionato Falune trasą“, – teigė G.G.Kilbauskaitė.
K.Sukovaitė pastebėjo: „Žinoma, ši stovyklos vieta patiko tuo, jog galėjome susipažinti su ateinančio slidinėjimo pasaulio čempionato trasa. Be to, labai patinka pats miestas, kadangi čia daug dviračių takų, kuriais galime vykti iki stadiono.“
O.Oškinis atkreipė dėmesį ir į gamtą: „Kai darėme laisvo bėgimo treniruotę, mes bėgome į kalną slidinėjimo trasoje. Jo viršuje atsivėrė labai gražus vaizdas.“
Ir gamtos, ir miesto grožis įstrigo J.Biliūnui: „Pirmiausia tai labai patiko trasa – tokio lygio trasoje nesu buvęs. Gyvenome gražaus miesto centre. O per riedslidžių ar bėgimo treniruotes grožėjomės aplinkos gamta.“
Jau per pirmą treniruotę slidininkai buvo išskirstyti į keturias grupes pagal pajėgumą. Ir kiekvieną treniruotę grupėms vedė vis kitas treneris.
„Treniravausi su daug kitų slidininkų. Ir jei buvo kas nors neaišku, visada galėjau ko nors pasiklausti. Taip pat grupėje susidarė stipri ir sveika konkurencija, todėl treniruotis buvo įdomiau“, – džiaugėsi J.Biliūnas.
Nepaisant sunkių treniruočių, slidininkai džiaugėsi pasisėmę meistriškumo ir patirties.
„Sunkiausia treniruotė buvo intervalinė. O daugiausia naudos gavome iš technikos treniruočių, kuriose išmokau daug naujų dalykų“, – sakė G.G.Kilbauskaitė.
„Sunkiausi buvo intervalai arba sprintai. Bet ir tai nebuvo žiauriai sunku. O daugiausia naudos gavau iš technikos treniruočių. Svarbu, kad treneriai viską labai aiškiai išdėsto“, – tikino O.Oškinis.
„Sunkiausia buvo sprintų treniruotė, nes buvo labai daug skirtingų sprintų ir treniruotė užsitęsė labai ilgai. Taip pat per sprintų treniruotę teko varžytis su kitais sportininkais. O daugiausia naudos gavau iš imitacijos treniruotės, nes ten daug dėmesio skyrėme koordinacijai ir balansui, o šių dalykų man tikrai trūksta“, – atskleidė J.Biliūnas.
„Fiziškai sunkiausia kol kas buvo intervalinė treniruotė. Daug naudos gavau iš technikos treniruočių, kurias filmavome bei vėliau analizavome“, – paaiškino K.Sukovaitė.
Šią slidininkę stovykloje maloniausiai nustebino trenerių įtraukimas, atmosfera, kurią jie sukūrė, bei pačių sportininkų bendrystė.
Bendruomeniškumas ir taip, kaip greitai visi stovyklos dalyviai susibendravo, nustebino ir G.G.Kilbauskaitę.
O J.Biliūnas teigė: „Mane labiausiai nustebino treniravimo būdas. Jis labai skiriasi nuo treniravimo, prie kurio aš pripratęs. Čia mus paskirsto į grupes nuo silpniausių iki stipriausių, taip pat turime ir daug kitų užsiėmimų, žaidimų, kurie vyksta ne ant riedslidžių, bet taip pat padeda vystyti koordinaciją ir kitus dalykus.“
Lietuvos komandos kelionę į Švediją finansavo Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija, o visos stovyklos išlaidos apmokėtos pagal FIS Vystymo programą.
