Kalnų slidinėjimas (Alpine skiing)
Greičio, technikos ir drąsos sporto šaka, kurioje sportininkai kuo greičiau nusileidžia vartais pažymėta trasa nuo kalno. LNSA kalnų slidinėjimo komitetas vysto šią sporto šaką Lietuvoje – nuo vaikų pirmųjų startų iki olimpinių žaidynių.
Istorija
Kalnų slidinėjimas, kaip sporto šaka, susiformavo XX a. pradžioje Alpėse – iš čia ir jo tarptautinis pavadinimas „alpine skiing“. Skirtingai nuo lygumų slidinėjimo, kuris kilo iš kasdienio judėjimo Skandinavijoje, kalnų slidinėjimas išsivystė kaip greitas ir techniškas leidimasis nuo kalno.
1922 m. sausio 21 d. britas Arnoldas Lunnas Šveicarijos Miurene surengė pirmąsias šiuolaikinio slalomo varžybas su laiko matavimu, o 1928 m. Sankt Antone įvyko pirmosios garsiosios Arlberg–Kandahar varžybos. Tarptautinė slidinėjimo federacija (FIS) greitąjį nusileidimą ir slalomą pripažino 1930 m. kongrese Osle, 1931 m. Miurene surengtas pirmasis pasaulio čempionatas, o 1936 m. Garmišo-Partenkircheno žiemos olimpinėse žaidynėse kalnų slidinėjimas pirmą kartą tapo olimpine sporto šaka – vyrai ir moterys varžėsi kalnų dvikovėje (greitasis nusileidimas ir slalomas).
Kalnų slidinėjimas šiandien
Svarbiausios varžybos – žiemos olimpinės žaidynės, kas dvejus metus vykstantys FIS pasaulio čempionatai ir nuo 1967 m. rengiama FIS Pasaulio taurė, kurios etapai vyksta visą žiemą Europoje, Šiaurės Amerikoje ir kitur. Žemiau – Europos taurė ir kitos kontinentinės taurės, pasaulio jaunimo čempionatai, Europos jaunimo olimpinis festivalis, universiados, FIS varžybos ir nacionaliniai čempionatai. Sportininkų lygį rodo FIS taškai – kuo jų mažiau, tuo aukščiau sportininkas pasaulio reitinge.
Disciplinos
Kalnų slidinėjimo disciplinos skirstomos į technines – slalomą (SL) ir didįjį slalomą (GS) – ir greitumines – slalomą milžiną (SG) ir greitąjį nusileidimą (DH).
Kalnų slidinėjimas Lietuvoje
Nors Lietuva – lygumų kraštas, kalnų slidinėjimas čia turi stiprią bendruomenę. Treniruojamasi ir varžomasi Druskininkų „Snow Arenoje“ (uždara trasa veikia ištisus metus), Vilniaus Liepkalnyje ir Aukštagirėje, Anykščių Kalitos kalne bei Ignalinos Lietuvos žiemos sporto centre, o didžioji dalis aukšto meistriškumo sportininkų pasiruošimo vyksta Alpėse. 2025 m. sausio 24 d. Andrej Drukarov laimėjo FIS Europos taurės didžiojo slalomo etapą Turnau (Austrija), o 2026 m. Milano Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo Andrej Drukarov ir Neringa Stepanauskaitė.
LNSA kalnų slidinėjimo komitetas
Ką darome
- Lietuvos kalnų slidinėjimo taurė – iki 9 etapų per sezoną Lietuvos ir užsienio trasose; U8–U16, Elito ir Masters grupės.
- Lietuvos čempionatai – SSL, Alpių dvikovė, paralelinis ir naktinis slalomas, GS ir SL; FIS čempionatai Lietuvoje ir Italijoje.
- Tarptautinės FIS varžybos – kasmet Druskininkų „Snow Arenoje“ (FIS ENL, Baltijos šalių taurė) ir užsienyje.
- Rinktinės ir sportininkų rengimas – A–D ir jaunučių rinktinės, parama klubams ir perspektyviausiems sportininkams.
- Teisėjai ir treneriai – teisėjų mokymai prieš kiekvienas varžybas, Lietuvos atstovas – FIS techninis delegatas.
Siekiai iki 2034 m.
- Lietuvos sportininkai – TOP 24 svarbiausiose pasaulio ir Europos varžybose.
- Žiemos olimpinėse žaidynėse 2030 m. – 2–3, 2034 m. – 3–4 kalnų slidininkai.
- FIS Europos taurės varžybos Lietuvoje, sniego parkas „Snow Arenoje“.
- Daugiau vaikų ir jaunimo Lietuvos čempionatuose, nauji treneriai ir teisėjai.
Pagal LNSA strateginį veiklos planą 2026–2034 m.
