Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) vairas dar vienam olimpiniam ciklui patikėtas Remigijui Arlauskui.
Jam LNSA valdyboje talkins trys viceprezidentai – Algis Drūsys, Antanas Gaidamavičius ir į valdybą po pertraukos sugrįžęs Stanislavas Sabaliauskas. Generaliniu sekretoriumi ir toliau darbuosis Mindaugas Banelis. Valdybos nariu lieka Artūras Bikulč, o pirmąja moterimi LNSA valdyboje tapo olimpietė kalnų slidininkė Ieva Januškevičiūtė.
Valdybos rinkimai vyko praėjusią savaitę „Comfort“ viešbutyje Vilniuje surengtame LNSA visuotiniame narių susirinkime. Ten pat vyko ir pirmas valdybos posėdis, kuriame buvo išrinktas organizacijos prezidentas.
Verslininkas, buvęs orientacininkas R.Arlauskas LNSA vadovavo 2010-2014 m., o po to prezidentu buvo išrinktas 2018 m. ir perrinktas 2022 m.
„Smagu, kad LNSA nariai pasitiki manimi ir mano komanda, kurią papildė olimpietė Ieva Januškevičiūtė ir 2018-2022 m. generaliniu sekretoriumi buvęs docentas Stanislavas Sabaliauskas. Nutarėme, kad viceprezidentai pasidalins kuruojamas sritis. Algis Drūsys daugiausia dėmesio skirs lygumų slidinėjimui, Antanas Gaidamavičius – snieglentėms ir akrobatiniam slidinėjimui, o Stanislavas bus atsakingas už visų disciplinų, tarp jų ir slidinėjimo alpinizmo vystymą. LNSA komitetai, atsakingi už atskiras disciplinas, kol kas lieka tie patys.
Ankstesnėje valdyboje dirbęs ketverių olimpinių žaidynių dalyvis Ričardas Panavas tapo pirmuoju LNSA garbės nariu“, – kalbėjo R.Arlauskas.
Artimiausias naujosios LNSA valdybos darbas – parengti organizacijos strategiją aštuoneriems metams ir apimtų du artimiausius olimpinius ciklus. Ją tikimasi patvirtinti po mėnesio planuojamame surengti dar vienam Visuotiniame narių susirinkime.
„Pagrindinis LNSA dėmesys dabar bus skiriamas pasirengimui 2030 m. Prancūzijos Alpėse vyksiančioms olimpinėms ir paralimpinėms žaidynėms. O aštuonerių metų strategijoje norime įtvirtinti siekį iškovoti olimpinį arba paralimpinį medalį“, – teigė LNSA vadovas.
Be to, 2028 m. birželio 27 – liepos 2 d. Vilniuje vyks pirmasis Baltijos šalyse Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos (FIS) kongresas, sutrauksiantis apie 450 delegatų ir svečių iš beveik pusantro šimto šalių. Tai didžiausias pasaulinės sporto organizacijos svarbiausios valdymo institucijos susirinkimas, kada nors patikėtas Lietuvai.
FIS – didžiausia pasaulyje žiemos sporto federacija. Ji rūpinasi šešiomis olimpinėmis sporto šakomis – akrobatiniu slidinėjimu, kalnų slidinėjimu, lygumų slidinėjimu, snieglenčių sportu, šiaurės dvikove ir šuoliais su slidėmis. Taip pat trimis paralimpinėmis šakomis – kalnų ir lygumų slidinėjimu bei snieglenčių sportu. Be to, Tarptautinis paralimpinis komitetas patikėjo FIS ir parabiatloną. Bet, pagal FIS sutartį su Tarptautine biatlono sąjunga, pastaroji užsiima šio sporto reikalais.
Prieš pat šį kongresą Lietuvoje vyks Skandinavijos ir Baltijos šalių konferencija. Joje bus aptariamos regiono, prie kurio taip pat priskiriama Airija, Didžioji Britanija ir Islandija, lygumų slidinėjimo, šuolių su slidėmis ir šiaurės dvikovės aktualijos, vystymas.
O jau kitąmet, 2027 m. birželį, mūsų šalyje planuojama Pasaulinės snieglenčių federacijos (WSF) generalinės asamblėjos sesija.
Dar vienas tarptautinis renginys – šių metų pabaigoje Druskininkuose vyksianti Mažų besivystančių slidinėjimo šalių (SES) asociacijos snieglenčių ir akrobatinio slidinėjimo stovykla bei SES taurės varžybos. Taip pat Lietuvoje kasmet vyksta ir kalnų bei lygumų slidinėjimo, snieglenčių sporto, akrobatinio slidinėjimo FIS varžybos.
2029 m. LNSA paminės Lietuvos slidinėjimo 90-metį.
Kalbėdamas apie svarbiausius pastarojoje kadencijoje nuveiktus darbus, R.Arlauskas teigė: „Džiugu, kad pavyko išlaikyti olimpinį stabilumą – šių metų Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse vėl dalyvavo šeši mūsų sportininkai: keturi lygumų ir du kalnų slidininkai. O į paralimpines žiemos žaidynes kartu su Lietuvos paralimpiniu komitetu po 32 metų pertraukos delegavome savo atstovą – snieglentininką Rapolą Micevičių.
Tarp svarbiausių laimėjimų išskirčiau kalnų slidininko Andrejaus Drukarovo 2023 m. iškovotą pasaulinės universiados medalį. Jis tapo vos ketvirtuoju žiemos universiados medalininku iš Lietuvos ir pirmuoju kalnų slidininku. Be to, Andrejus pernai laimėjo Europos taurės etapą. Tai irgi labai svarbus pasiekimas.
Džiaugiamės akrobatinio slidinėjimo atstovo Pijaus Baniulio progresu. Jis iškovojo 11-ąją vietą jaunimo olimpinėse žaidynėse, o praėjusį sezoną debiutavo Pasaulio taurėje.
Taip pat akrobatiniam slidinėjimui priskiriamo kalnų slidinėjimo kroso pasaulio čempionate 2023 m. dalyvavo buvęs kalnų slidininkas olimpietis Rokas Zaveckas. Šį sezoną jis sėkmingai pradėjo Australijos ir Naujosios Zelandijos taurės varžybose, o pagrindinis Roko tikslas – įvykdyti normatyvą ir startuoti 2027 metų pasaulio čempionate.“
Naujoji LNSA valdyba ketina dar daugiau dėmesio skirti paralimpiniam sportui.
„Norėtume kultivuoti ne tik snieglenčių sportą, bet ir lygumų slidinėjimą. Per paralimpines žaidynes kalbėjome apie tai su Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentu Mindaugu Biliumi. Norime, kad mūsų komitetai įtrauktų paralimpinį sportą į savo veiklos planus ir strategiją“, – sakė R.Arlauskas. LNSA yra nevyriausybinė sporto organizacija, kuri rūpinasi slidinėjimo ir snieglenčių sporto šakos plėtra Lietuvoje, jungia slidinėjimą vystančias kūno kultūros ir sporto organizacijas, klubus, sportininkus, sportuotojus, rėmėjus, koordinuoja LNSA narių veiklą, atstovauja jų interesams, dalyvauja panašius tikslus turinčių Lietuvos ir tarptautinių organizacijų veikloje. LNSA, veikdama kaip sporto federacija, vienija ir atstovauja Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos (FIS) veiklos sferoje esančių sporto disciplinų sporto organizacijoms ir Tarptautinei slidinėjimo alpinizmo federacijai (ISMF).
