Gerbiami LNSA nariai, slidinėjimo ir snieglenčių sporto šeima!
Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija, formuodama sporto disciplinų komitetų sudėtis naujam veiklos laikotarpiui, kviečia LNSA narius teikti kandidatus į:
– Lygumų slidinėjimo komitetą; – Kalnų slidinėjimo komitetą; – Snieglenčių sporto ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi komitetą.
Vadovaujantis LNSA Slidinėjimo ir snieglenčių sporto disciplinų komitetų darbo reglamentu, kiekvieną komitetą sudaro 5–7 nariai, kuriuos tvirtina LNSA valdyba.
Kviečiame siūlyti kompetentingus ir motyvuotus asmenis, pasirengusius aktyviai dalyvauti komiteto veikloje ir prisidėti prie atitinkamos sporto disciplinos vystymo.
Kristupas Kaušius U18 Lietuvos čempionas. Nuotrauka Aleksandr Pustovit
Dvi dienas Druskininkų „Snow Arenoje“ vykusiomis slalomo rungties lenktynėmis prasidėjo Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos (FIS) kalnų slidinėjimo varžybų sezonas visoje Europoje.
Jėgas Druskininkuose bandė ir dėl titulų bei pasaulio reitingo taškų kovojo net 142 dalyviai iš 25 šalių. Ne tik Europos, bet ir Australijos, Azijos ir Šiaurės Amerikos.
Tarp dalyvių buvo ir trys jauni Lietuvos sportininkai. Dviem iš jų – 16-mečiams Kristupui Kaušiui ir Martinui Seppae – tai buvo debiutas FIS varžybose.
Per dvi dienas „Snow Arenoje“ surengtos aštuonios varžybos – po keturias vyrų ir moterų, kurių kiekvienose buvo po tris nusileidimus. Varžybų vadovas buvo Mindaugas Griškaitis, o techninis delegatas – Artūras Bikulč.
Visas ketverias moterų varžybas laimėjo čekė Lucie Tomškova. Tarp vyrų tris nugalėtojo titulus susižėrė latvis Nilsas Neo Trapanis, vieną pergalę iškovojo italas Giovanni Ceccarelli.
Aukščiausiai iš Lietuvos sportininkų pakilo druskininkietis K.Kaušius. Jis ketvirtose varžybose buvo 29-as tarp 81 dalyvio. 32-as finišavo Kristupo vyresnysis brolis 17-metis Danielius Kaušius. Pirmą dieną trasoje kritęs M.Seppae antrą dieną lenktynėse nebestartavo.
Martin Seppae. Nuotrauka Aleksandr Pustovit
Pirmosios dienos pirmose varžybose M.Seppae buvo 41-as, K.Kaušius – 62-as, o D.Kaušius nebaigė antrojo nusileidimo trasos. Antrose šeštadienio lenktynėse K.Kaušius užėmė 44-ąją vietą, o kiti du lietuviai nefinišavo.
Danielius Kaušius. Nuotrauka Aleksandr Pustovit
Sekmadienio pirmosiose varžybose D.Kaušius liko 46-as, K.Kaušius – 51-as.
K.Kaušiui pastarasis savaitgalis buvo ypatingas ne tik tuo, kad iškovojo pirmuosius karjeroje FIS taškus ir atvėrė suaugusiųjų sporto duris – geriausiai iš lietuvių sekmadienį pasirodęs sportininkas tapo Lietuvos U18 grupės čempionu. Beje, broliai Kaušiai šiemet lapkritį ir gruodį planuoja dalyvauti FIS stovyklose Austrijoje.
Kristupas Kaušius. Nuotrauka Aleksandr Pustovit
„Smagu ir simboliška, kad jau ne pirmą kartą FIS varžybų sezonas Europoje prasideda būtent Druskininkuose. Čia susirenka tikrai daug sportininkų, siekiančių pagerinti savo reitingo taškus prieš įsibėgėjant sezonui. Kitos mūsų žemyne vyksiančios į FIS kalendorių įtrauktos varžybos bus Pasaulio taurės pirmasis etapas Zoldene, Austrijoje, spalio 24-25 dienomis. Ten startuos ir pajėgiausias Lietuvos kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas.
Jis sezoną pradėjo dar rugpjūtį Naujojoje Zelandijoje, kur triumfavo Australijos ir Naujosios Zelandijos taurės didžiojo slalomo rungties bendroje įskaitoje“, – teigė Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) generalinis sekretorius Mindaugas Banelis.
Kitiems pajėgiausiems Lietuvos kalnų slidininkams varžybų sezonas dar neprasidėjo – 18-metė olimpietė Neringa Stepanauskaitė šiuo metu Austrijoje treniruojasi su italo Roberto Gilardi vadovaujama „Orobie Ski Team“ tarptautine komanda.
Tame pačiame slėnyje su Italijos komanda „Ski Racing Camp“ treniravosi ir šiemet pavasarį pasaulio jaunimo čempionato įskaitoje iki 18 metų ketvirtąją vietą iškovojęs 18-metis Rapolas Lapienis. Jis praėjusią savaitę trumpam grįžo į gimtinę. Beje, šiemet prie „Ski Racing Camp“ prisijungė ir M.Seppae.
Tuo metu šiemet su estu Tormiu Laine komandą subūręs A.Drukarovas rengiasi Pasaulio ir Europos taurės sezonui.
Svarbiausias šio sezono startas Lietuvos kalnų slidininkams – vasarį Šveicarijoje vyksiantis pasaulio čempionatas.
„Planuojame, kad ten turėsime vieną merginą – Neringą Stepanauskaitę, ir keturis vyrus. Tai tikriausiai bus Andrejus Drukarovas, Rapolas Lapienis, Luca Poberai ir Martinas Seppae arba Kristupas Kaušius. Gali būti, kad vienas iš dviejų pastarųjų dalyvaus beveik tuo pat metu Rumunijoje vyksiančiame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje, kur galėsime registruoti po vieną vaikiną ir merginą. Bet kol kas dar anksti tiksliai įvardinti rinktini sudėtį, nes, pavyzdžiui, pasaulio čempionate gali dalyvauti ir daugiau mūsų merginų“, – paaiškino M.Banelis.
Didžiausios viltys, kaip pastaraisiais metais įprasta, siejamos su A.Drukarovu. Be pasaulio čempionato, jo prioritetas šį sezoną turėtų būti Europos taurės varžybos, nes atskiros Senojo žemyno pirmenybės nevyksta, todėl taurė prilyginama Europos čempionatui.
„Pasaulio ir Europos čempionatuose užimtos vietos mums labai svarbios, nes jos daugiausia lemia siekiant didesnio finansavimo iš valstybės biudžeto.
Tikimės, kad Andrejus Drukarovas Europos taurės varžybose gali pakovoti dėl medalio bendroje įskaitoje.
Keliuose Europos taurės etapuose besirengdamas pasaulio čempionatui turėtų startuoti ir Rapolas Lapienis. Šiose varžybose konkurencija – milžiniška, dalyvauja daug Pasaulio taurės dalyvių“, – tikino M.Banelis.
Jaunieji Lietuvos kalnų slidininkai, dar nestartuojantys FIS varžybose, sezoną pradės spalio 24 d., kai „Snow Arenoje“ vyks superslalomo rungties Lietuvos čempionatas ir pirmasis šalies taurės etapas.
Lapkričio 3-4 d. „Snow Arenoje“ vyks Baltijos taurės varžybų pirmasis etapas, kuriame vėl bus surengtos aštuonios FIS statusą turinčios lenktynės.
Lapkričio 6-8 d. Druskininkuose dėl Baltijos taurės etapo apdovanojimų ir bendrosios įskaitos taškų varžysis jaunimas ir „Masters“ grupės sportininkai.
Be to, šį sezoną numatyta surengti devynis, įskaitant finalinį, Lietuvos taurės etapus, kuriuose vyks superslalomo, paralelinio slalomo, Alpių dvikovės, slalomo ir didžiojo slalomo šalies pirmenybės. Du etapai vasarį bus surengti Italijoje. Šioje šalyje sausį planuojamas į FIS kalendorių įtrauktas atvirasis Lietuvos čempionatas.
Lietuvos atstovas pirmą kartą išrinktas į Mažų ir besivystančių slidinėjimo šalių (SES) valdybą, o mūsų šaliai patikėta jau šiais metais surengti snieglenčių ir akrobatinio slidinėjimo Europos taurės varžybų etapą. Tai svarbiausios naujienos, kurias iš Ženevoje vykusios Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos (FIS) – didžiausios žiemos sporto šakas vienijančios organizacijos – rudens techninių susitikimų savaitės parsivežė Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) vadovai – SES valdybos nariu tapęs LNSA prezidentas Remigijus Arlauskas ir viceprezidentas Antanas Gaidamavičius. Be to, Lietuva kartu su Slovakija ir Airija įstojo į Europos slidinėjimo ir snieglenčių sporto asociacijų federaciją (FESA) – sparčiai besivystančią ir didelių ambicijų turinčią organizaciją. Ženevoje kalbėta ir apie 2028 m. birželio 27 – liepos 2 d. Vilniuje vyksiantį pirmą Baltijos šalyse FIS kongresą, sutrauksiantį apie 450 delegatų ir svečių iš beveik pusantro šimto šalių. Tai didžiausias pasaulinės sporto organizacijos svarbiausios valdymo institucijos susirinkimas, kada nors patikėtas Lietuvai. Pasak R.Arlausko, jis šį kongresą tikisi padaryti išskirtiniu ir pirmą kartą jo metu surengti FIS priklausančių slidinėjimo ir snieglenčių sporto disciplinų sezono apdovanojimus.
Pranešame, kad vadovaujantis Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) valdybos 2026 m. Spalio mėn. 8 d. sprendimu nutarta šaukti Visuotinį narių susirinkimą (VNS).
Susirinkimo data: 2026 m. Spalio mėn. 23 d.(penktadienis) Susirinkimo laikas: 14.00 val. Registracija nuo 13.30 val. Susirinkimo vieta (adresas): COMFORT HOTEL LT, konferencijų salėje, Kauno g. 14, Vilniuje.
Susirinkimo darbotvarkė: Visuotinio narių susirinkimo atidarymas
Pranešimai. 1.1. Mandatų komisijos pranešimas. 1.2. Balsų skaičiavimo komisijos tvirtinimas. 1.3. Sekretoriato tvirtinimas. 1.4. Posėdžio reglamento tvirtinimas.
2026 -2034 m.strateginis planas. 2.1.2026 -2034 m.strateginio plano tvirtinimas.
Dėl Etikos ir Drausmės komisijos. 3.1. Etikos ir Drausmės komisijos narių rinkimas.
Kiti klausimai.
Primename, kad LNSA narių atstovai dalyvaujantys VNS turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jei VNS narį atstovauja ne organizacijos vadovas, įgaliotasis asmuo turi pateikti vadovo pasirašytą įgaliojimą, suteikiantį jam teisę dalyvauti VNS ir balsuoti visais darbotvarkėje numatytais klausimais.
Keturi jaunieji Lietuvos lygumų slidininkai rugsėjo 27 – spalio 4 d. dalyvavo Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos (FIS) stovykloje Falune. Būtent čia vyks 2027 m. pasaulio slidinėjimo čempionatas. Skaityti daugiau>>
Skelbiame 2026–2027 m. sezono varžybų kalendorių ir tvarkaraštį. Jį visada rasite www.lnsa.lt. Datos gali keistis dėl oro sąlygų, todėl sekite naujienas.
Prieš registruodamiesi pasitikrinkite ir atsinaujinkite savo LTU ir FIS kodus naujam sezonui.
LTU kodas – registracijos metu privaloma jį nurodyti. Su LTU kodu starto mokestis yra 20 EUR, be jo – 25 EUR.
FIS kodas – reikalingas dalyvaujantiems FIS varžybose.
Rugsėjo 19–20 dienomis Ignalinoje, Lietuvos žiemos sporto centre, vyko Lietuvos vasaros slidinėjimo čempionatas. Dvi dienas trukusiose varžybose sportininkai rungtyniavo dviejose disciplinose: pirmąją dieną – sprinto rungtyje laisvuoju stiliumi, o antrąją – distancijos klasikiniu stiliumi varžybose. Skaityti daugiau>>
Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) vairas dar vienam olimpiniam ciklui patikėtas Remigijui Arlauskui.
Jam LNSA valdyboje talkins trys viceprezidentai – Algis Drūsys, Antanas Gaidamavičius ir į valdybą po pertraukos sugrįžęs Stanislavas Sabaliauskas. Generaliniu sekretoriumi ir toliau darbuosis Mindaugas Banelis. Valdybos nariu lieka Artūras Bikulč, o pirmąja moterimi LNSA valdyboje tapo olimpietė kalnų slidininkė Ieva Januškevičiūtė.
Valdybos rinkimai vyko praėjusią savaitę „Comfort“ viešbutyje Vilniuje surengtame LNSA visuotiniame narių susirinkime. Ten pat vyko ir pirmas valdybos posėdis, kuriame buvo išrinktas organizacijos prezidentas.
Verslininkas, buvęs orientacininkas R.Arlauskas LNSA vadovavo 2010-2014 m., o po to prezidentu buvo išrinktas 2018 m. ir perrinktas 2022 m.
„Smagu, kad LNSA nariai pasitiki manimi ir mano komanda, kurią papildė olimpietė Ieva Januškevičiūtė ir 2018-2022 m. generaliniu sekretoriumi buvęs docentas Stanislavas Sabaliauskas. Nutarėme, kad viceprezidentai pasidalins kuruojamas sritis. Algis Drūsys daugiausia dėmesio skirs lygumų slidinėjimui, Antanas Gaidamavičius – snieglentėms ir akrobatiniam slidinėjimui, o Stanislavas bus atsakingas už visų disciplinų, tarp jų ir slidinėjimo alpinizmo vystymą. LNSA komitetai, atsakingi už atskiras disciplinas, kol kas lieka tie patys.
Ankstesnėje valdyboje dirbęs ketverių olimpinių žaidynių dalyvis Ričardas Panavas tapo pirmuoju LNSA garbės nariu“, – kalbėjo R.Arlauskas.
Artimiausias naujosios LNSA valdybos darbas – parengti organizacijos strategiją aštuoneriems metams ir apimtų du artimiausius olimpinius ciklus. Ją tikimasi patvirtinti po mėnesio planuojamame surengti dar vienam Visuotiniame narių susirinkime.
„Pagrindinis LNSA dėmesys dabar bus skiriamas pasirengimui 2030 m. Prancūzijos Alpėse vyksiančioms olimpinėms ir paralimpinėms žaidynėms. O aštuonerių metų strategijoje norime įtvirtinti siekį iškovoti olimpinį arba paralimpinį medalį“, – teigė LNSA vadovas.
Be to, 2028 m. birželio 27 – liepos 2 d. Vilniuje vyks pirmasis Baltijos šalyse Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos (FIS) kongresas, sutrauksiantis apie 450 delegatų ir svečių iš beveik pusantro šimto šalių. Tai didžiausias pasaulinės sporto organizacijos svarbiausios valdymo institucijos susirinkimas, kada nors patikėtas Lietuvai.
FIS – didžiausia pasaulyje žiemos sporto federacija. Ji rūpinasi šešiomis olimpinėmis sporto šakomis – akrobatiniu slidinėjimu, kalnų slidinėjimu, lygumų slidinėjimu, snieglenčių sportu, šiaurės dvikove ir šuoliais su slidėmis. Taip pat trimis paralimpinėmis šakomis – kalnų ir lygumų slidinėjimu bei snieglenčių sportu. Be to, Tarptautinis paralimpinis komitetas patikėjo FIS ir parabiatloną. Bet, pagal FIS sutartį su Tarptautine biatlono sąjunga, pastaroji užsiima šio sporto reikalais.
Prieš pat šį kongresą Lietuvoje vyks Skandinavijos ir Baltijos šalių konferencija. Joje bus aptariamos regiono, prie kurio taip pat priskiriama Airija, Didžioji Britanija ir Islandija, lygumų slidinėjimo, šuolių su slidėmis ir šiaurės dvikovės aktualijos, vystymas.
O jau kitąmet, 2027 m. birželį, mūsų šalyje planuojama Pasaulinės snieglenčių federacijos (WSF) generalinės asamblėjos sesija.
Dar vienas tarptautinis renginys – šių metų pabaigoje Druskininkuose vyksianti Mažų besivystančių slidinėjimo šalių (SES) asociacijos snieglenčių ir akrobatinio slidinėjimo stovykla bei SES taurės varžybos. Taip pat Lietuvoje kasmet vyksta ir kalnų bei lygumų slidinėjimo, snieglenčių sporto, akrobatinio slidinėjimo FIS varžybos.
2029 m. LNSA paminės Lietuvos slidinėjimo 90-metį.
Kalbėdamas apie svarbiausius pastarojoje kadencijoje nuveiktus darbus, R.Arlauskas teigė: „Džiugu, kad pavyko išlaikyti olimpinį stabilumą – šių metų Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse vėl dalyvavo šeši mūsų sportininkai: keturi lygumų ir du kalnų slidininkai. O į paralimpines žiemos žaidynes kartu su Lietuvos paralimpiniu komitetu po 32 metų pertraukos delegavome savo atstovą – snieglentininką Rapolą Micevičių.
Tarp svarbiausių laimėjimų išskirčiau kalnų slidininko Andrejaus Drukarovo 2023 m. iškovotą pasaulinės universiados medalį. Jis tapo vos ketvirtuoju žiemos universiados medalininku iš Lietuvos ir pirmuoju kalnų slidininku. Be to, Andrejus pernai laimėjo Europos taurės etapą. Tai irgi labai svarbus pasiekimas.
Džiaugiamės akrobatinio slidinėjimo atstovo Pijaus Baniulio progresu. Jis iškovojo 11-ąją vietą jaunimo olimpinėse žaidynėse, o praėjusį sezoną debiutavo Pasaulio taurėje.
Taip pat akrobatiniam slidinėjimui priskiriamo kalnų slidinėjimo kroso pasaulio čempionate 2023 m. dalyvavo buvęs kalnų slidininkas olimpietis Rokas Zaveckas. Šį sezoną jis sėkmingai pradėjo Australijos ir Naujosios Zelandijos taurės varžybose, o pagrindinis Roko tikslas – įvykdyti normatyvą ir startuoti 2027 metų pasaulio čempionate.“
Naujoji LNSA valdyba ketina dar daugiau dėmesio skirti paralimpiniam sportui.
„Norėtume kultivuoti ne tik snieglenčių sportą, bet ir lygumų slidinėjimą. Per paralimpines žaidynes kalbėjome apie tai su Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentu Mindaugu Biliumi. Norime, kad mūsų komitetai įtrauktų paralimpinį sportą į savo veiklos planus ir strategiją“, – sakė R.Arlauskas. LNSA yra nevyriausybinė sporto organizacija, kuri rūpinasi slidinėjimo ir snieglenčių sporto šakos plėtra Lietuvoje, jungia slidinėjimą vystančias kūno kultūros ir sporto organizacijas, klubus, sportininkus, sportuotojus, rėmėjus, koordinuoja LNSA narių veiklą, atstovauja jų interesams, dalyvauja panašius tikslus turinčių Lietuvos ir tarptautinių organizacijų veikloje. LNSA, veikdama kaip sporto federacija, vienija ir atstovauja Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos (FIS) veiklos sferoje esančių sporto disciplinų sporto organizacijoms ir Tarptautinei slidinėjimo alpinizmo federacijai (ISMF).
