Gruodžio 7 dieną Druskininkų Snow Arenoje vyko 2024-25 metų Lietuvos kalnų slidinėjimo ir snieglenčių slalomo čempionatai. Jei kalnų slidinėjimo varžybos Snow Arenoje vyksta pastaruosius 10 metų, tai snieglenčių slalomo varžybos buvo vykdomos pirmą kartą. Varžybose varžėsi 90 dalyvių iš Lietuvos ir Latvijos.
Varžybų nugalėtojus ir prizininkus apdovanojo LNSA prezidentas Remigijus Arlauskas, taip pat už ilgalaikį bendradarbiavimą slidinėjimo Lietuvoje 85-ečio proga prezidentas apdovanojo Snow Areną.
Nuotrauka SKILV, Liepa Karlonaitė 1 ir Neringa Stepanauskaitė 2.
Lapkričio 5-10 dienomis Druskininkų Snow Arenoje vyko 2024-25 metų kalnų slidinėjimo Baltijos šalių taurės 1 asis etapas. Pirmas dvi dienas vyko 4 ios slalomo varžybos tarptautinius kalnų slidinėjimo kodus turintiems sportininkams (nuo 16 metų), na o savaitgalį varžybose varžėsi vaikai ir „meistrai“ super slalomo, slalomo ir paralelinio slalomo varžybose. Suaugusiųjų varžybose varžėsi 60 dalyvių iš 13 šalių. Vaikų ir „meistrų“ varžybose per 130 sportininkų iš 6 šalių.
Elito sportininkų grupėje geriausiai pasirodė Druskininkietė Liepa Karlonaitė (Alpių Aidas/DSC) užimdama dvi pirmas vietas, kita druskininkietė Neringa Stepanauskaitė (Magoni IST, Snow Arena RT/DSC) iškovojo 2 ir 3 vietas; vilnietis Rapolas Lapienis (Snow Bees) užėmė 3 (U21 grupėje), 4, 5, 6 ir 7 vietas; kaunietis Vilius Aleksandravičius (Alpių Aidas) užėmė 5 vietą; druskininkietis Nojus Užkuraitis (Snow Arena RT/DSC ) užėmė 9 vietą; anykštėnė Gabija Šinkūnaitė (Kalitos kalnas) dvi 10 vietas, na o kiti lietuviai į dešimtuką nepateko.
A.Drukarovas – su treneriais ir „Volkl“ atstovais. FOTO: asmeninis albumas
Dvejų olimpinių žaidynių dalyvis Andrejus Drukarovas sekmadienį kartu su kitais stipriausiais planetos kalnų slidininkais stos prie didžiojo slalomo rungties starto linijos pirmajame Pasaulio taurės varžybų etape Zoldene (Austrija).
Tai bus pirmos 25-erių lietuvio varžybos šį sezoną, su kuriuo Lietuvos kalnų slidinėjimo lyderis sieja dideles viltis.
Antrus metus „Global Racing“ komandai, kurioje suburti 13 aukščiausio lygio varžybose startuojančių atletų iš Lietuvos, Danijos, JAV, Australijos, Estijos, Vokietijos, Belgijos, Italijos, Šveicarijos, Kanados, atstovaujantis A.Drukarovas šį sezoną ketina išmėginti jėgas ne tik Pasaulio, bet ir Europos taurės varžybose. O pagrindiniai startai laukia vasarį Zalbache (Austrija) vyksiančiame pasaulio čempionate.
Varžybų sezoną pradedate startu Pasaulio taurės etape. Ar taip ir buvo planuota?
Ne, ketinau kaip ir pernai, rugpjūčio pabaigoje dalyvauti dvejose varžybose Naujojoje Zelandijoje, kur mėnesį treniravomės su visa komanda. Bet jos buvo atšauktos dėl netinkamų oro sąlygų ir trasos būklės.
Šiltas oras, lietus mums trukdė ir treniruotis. Todėl dabar sportinė forma yra kiek prastesnė, nei galima buvo tikėtis. Smagu, kad dvi pastarąsias savaites puikiai padirbėjome Italijoje ir Austrijoje. Slidinėjome ir ant varžybų šlaito Zoldene.
Kada pradėjote pasirengimą sezonui?
Iškart po praėjusio sezono pabaigos. Atostogų nebuvo. Su komanda nutarėme, kad reikia pagerinti fizinę būklę, ypač aerobinę. Todėl daug valandų teko praleisti ant dviračio. Be to, reikėjo skirti laiko ir mokslams Berno universitete.
Ant sniego grįžau liepos 20 dieną – be slidžių praleidau du mėnesius.
Trumpai paatostogavau tik rugpjūtį prieš kelionę į Naująją Zelandiją.
Jau antrus metus atstovaujate tarptautinei komandai „Global Racing“. Ar joje per vasarą įvyko permainų?
Prie trenerių komandos, kuriai vadovauja „Global Racing“ įkūrėjas Paulas Epsteinas, prisijungė buvęs Kanados rinktinės treneris. O sportininkų gretas papildė pajėgus italas Simonas Maurbergeris, ne kartą patekęs į pirmą dešimtuką Pasaulio taurės varžybose.
Šį sezoną startuosiu su „Volkl“ slidėmis. Šie inventoriaus gamintojai labai daug dėmesio skiria mūsų komandai, investuoja į ją. Jau praėjusio sezono pabaigoje išbandžiau naujas „Volkl“ slides. Patiko. Be to, prieš kelerius metus irgi su „Volkl“ slidinėjau. Tik dabar mano slides prižiūri su komanda dirbantis šių gamintojų specialistas, nereikia samdyti asmeninio slidžių ruošėjo.
Be to, gaunu pačius naujausius „Volkl“ modelius.
Nes kiti didieji gamintojai tik savo pagrindiniams sportininkams duoda naujausius gaminius. O kiti juos gali gauti tik po metų ar dvejų.
Kas daugiausia prisideda prie to, kad galite treniruotis su tarptautine komanda ir dalyvauti aukščiausio lygio varžybose?
Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija. Jei ne LNSA ir dabartiniai jos vadovai – prezidentas Remigijus Arlauskas, generalinis sekretorius Mindaugas Banelis, valdybos narys Artūras Bikulč, jau būčiau baigęs sportininko karjerą. Jei ne LNSA dėmesys, tikrai nebūčiau pasiekęs tokių rezultatų Pasaulio, Europos taurėse. Mūsų sportas labai brangus, o kuo aukštesniame lygyje esi, tuo brangiau.
Kaip visada, labai daug padeda ir mano mama.
Kartu su verslo partneriais prisidėti prie mano rėmimo nutarė ir Lietuvos garbės konsulas Aspene, garsus gydytojas ir kalnų slidinėjimo entuziastas Jonas Prunskis.
Būdamas JAV galėčiau gyventi pas jį namuose. Su šiuo garsiu gydytoju susipažinome praėjusį pavasarį, kai Aspene vyko Pasaulio taurės etapas.
Tada po varžybų, kuriose sulaukiau fantastinio palaikymo, lankėmės Jono Prunskio namuose. Ten susirinko ir daugiau lietuvių, buvo pirmas Lietuvos olimpietis kalnų slidininkas Linas Vaitkus.
Jonas Prunskis labai mėgsta kalnų slidinėjimą, pats slidinėja daug metų. O šį sezoną jis su verslo partneriais nutarė padėti man. Viešbučiai Aspene – be proto brangūs, todėl pasiūlymas apsistoti pas jį namuose yra labai svarbus.
Kalnų slidinėjimas – labai brangus sportas. Todėl kiekvieną pagalbą labai vertinu.
Susitikimas su J.Prunskiu ir Amerikos lietuviais Aspene
Praėjusį sezoną dalyvavote tik didžiojo slalomo rungties varžybose. Ar šią žiemą mėginsite jėgas ir kitose rungtyse?
Pagrindinė rungtis ir toliau bus didysis slalomas. Bet į varžybų planus įtrauksime ir slalomą. Aš visada treniruojuosi šią rungtį, tik nestartuoju varžybose. Šiemet bandysime.
Jau ne vienerius metus gyvenate Italijoje. O ar šiemet buvote užsukęs į Lietuvą?
Ne, nepavyko. Tvarkaraštis buvo per daug įtemptas. Bet įdomiausia, kad lietuvius sutikau tolimiausioje nuo Lietuvos nutolusioje vietoje.
Kai vyko stovykla Naujojoje Zelandijoje, keletą dienų treniravomės Ohau. Tai vietovė, kurioje yra vos vienas viešbutis, o artimiausia gyvenvietė yra maždaug už valandos kelio automobiliu. Ten įrengtas tik vienas keltuvas, bet trasa – labai gera, ypač didžiajam slalomui.
Į tą vietovę padirbėti atvyksta labai daug keliaujančio jaunimo iš daugybės šalių. Ir vieną dieną valgydami su treneriais stebėjome juos ir bandėme atspėti, iš kur jie gali būti atvykę. Ir vienas treneris sako: „Man ta mergina atrodo panaši į lietuvę“. Pasakiau, kad abejoju. Paklausėme jos, iš kur atvyko. O ji sako: „Iš Lietuvos“.
Paaiškėjo, kad ten net trys lietuviai buvo. Pabendravome, gavau dovanų. Jie labai apsidžiaugė, kad tokioje vietoje sutiko dar vieną lietuvį. Buvo labai smagu.
Į Lietuvą būtinai atvažiuosiu kitais metais. Ir su giminėmis, draugais susitikti, ir nukeliauti prie jūros. Nes mano naujas pomėgis – jėgos aitvarai. O Lietuvoje yra nuostabios sąlygos šiam sportui.
Netikėtas susitikimas su lietuviais Naujojoje Zelandijoje
Kaip sekasi studijos universitete?
Liko išlaikyti du egzaminus ir baigsiu Berno universiteto teisės bakalauro studijas. Planuoju tai padaryti pavasarį.
Kas bus šio sezono Pasaulio taurės didžiojo slalomo favoritai?
Tie patys, kaip ir praėjusį. Pagrindinis – tris kartus iš eilės Pasaulio taurę absoliučioje įskaitoje laimėjęs šveicaras Marco Odermattas.
Labai stiprus ir po metų pertraukos sugrįžtantis Lucas Braathenas. Praėjusį sezoną jis praleido, nes negavo finansavimo iš Norvegijos slidinėjimo federacijos. O dabar jis atstovaus savo mamos gimtinei Brazilijai.
Po penkerių metų pertraukos profesionalo karjerą pratęs vienas geriausių visų laikų kalnų slidininkų austras Marcelis Hirscheris, atstovausiantis Nyderlandams. Jam dabar – 35-eri. Kaip manote, kokios jo galimybės? Gal matėte jį treniruojantis?
Mačiau, bet pagal tai nieko negalima spręsti. Jis niekada per treniruotes nepersistengdavo. Tik per varžybas atrodydavo lyg kitas žmogus. Nežinau, ar jis jau pasiekė formą, leisiančią laimėti, nes penkerius metus nestartavo. Bet neabejoju, rodys gerus rezultatus – pateks tarp 15 arba 20-ties greičiausiųjų.
Lietuvos kalnų slidinėjimo aukšto sportinio meistriškumo programą dalinai finansuoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Tarptautinis kalnų slidinėjimo sezonas Druskininkų „Snow Arenoje“ ir vėl prasidėjo triguba druskininkietės Liepos Karlonaitės (Alpių Aidas/Druskininkų sporto centras) pergale.
FIS ENL moterų varžybų podiumas.
Spalio 12-13 d. Druskininkų Snow Arenoje vyko Tarptautinės kalnų slidinėjimo varžybos, kurias organizavo Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija kartu su uždara kalnų slidinėjimo trasa „Snow Arena“. Viso per dvi dienas sportininkai varžėsi 4 slalomo rungtyse. Į Varžybas susirinko per 150 dalyvių iš 23 šalių: Belgija, Čekija, Ispanija, Estija, Suomija, Didžioji Britanija, Graikija, Honkongas, Vengrija, Italija, Kirgizija, Latvija, Lichtenšteinas, Lietuva, Lenkija, Romunija, Slovenija, Šveicarija, Slovakija, Tailandas, Turkija, Ukraina, Jungtinės Amerikos Valstijos. Varžybose gali dalyvauti tik tarptautinį kalnų slidinėjimo kodą turintys sportininkai nuo 15 os metų. Džiugu kad varžybose dalyvavo nemažai sportininkų iš Lietuvos, na o trečius metus tarptautinėje arenoje startuojanti druskininkietė Liepa Karlonaitė buvo nepralenkiama abi dienas ir pagerino savo varžybinių taškų rekordą (60 FIS taškų-geriausi taškai kuriuos galima pasiekti tokio lygio varžybose). Liepa laimėjo 3 iš 4 varžybų, pasauliniame slalomo reitinge užimanti 821 vietą Liepa yra tikra „Snow Arenos“ varžybų čempionė, jos nesugebėjo čia aplenkti net 173 reitingą slalomo varžybose pasaulyje užimanti Slovėnė Caterina SINIGOI.
Varžybose debiutavo ir nemažas būrys Lietuvos sportininkų tik pradedančių varžytis tarptautinėse kalnų slidinėjimo varžybose. Geriausiai sekėsi Neringai Stepanauskaitei (Magoni IST/Druskininkų sporto centras) užėmusiai 4, 5, 6, 11 vietas, bei užsitikrinusiai pirmuosius FIS taškus, padėsiančius ateityje varžybose užimti geresnę startinę poziciją. Neringa taip pat nugalėjo ir jaunių (U18) slalomo Lietuvos čempionate.
Neringą Stepanauskaitę apdovanoja LNSA prezidentas Remigijus Arlauskas
Vaikinų U18 čempionate nugalėjo Rapolas Lapienis (Snow Bees), antrąją vietą užėmė Gintaras Stumpf (Alpių Aidas), trečiąją- Maksim Kliukovski (Erlas Team). Vaikinai taip pat užsitikrino pirmuosius FIS taškus, atveriančius geresnes startines pozicijas kitose varžybose.
U18 varžybų podiumas.
Neblogai sekėsi ir kitiems Lietuvos sportininkams:
Artimiausi kalnų slidinėjimo startai „Snow Arenoje“ numatomi jau spalio 26 dieną – vyks Lietuvos „Super slalomo“ rungties čempionatas, o lapkričio 5-10 dienomis Baltijos šalių taurės 1 etapas.. LNSA dėkoja Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centrui “Aqua” ir “Snow Arenai” už galimybe uždarose patalpose organizuoti aukšto lygio tarptautines varžybas bei skirtus prizus varžybų prizininkams.
Jau netrukus vyks rinkimai į Lietuvos Tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomąjį komitetą. Šių metų pretendentai – seniai pažįstami veidai ir keletas dar nebuvusių jo narių. Vienas iš jų – Lietuvos Nacionalinės slidinėjimo asociacijos vykdantysis direktorius – Remigijus Arlauskas. Kandidatas pasidalino savo patirtimi sportinių organizacijų veikloje bei planais patekus į LTOK Vykdomąjį komitetą.
– Kaip vertinate Lietuvos sportą – kur dar reikėtų pasitempti, o kur mūsų, kaip šalies, pasiekimai – pakankami?
– Aš labai myliu sportą, o labiausiai žiemos! Labai teigiamai vertinu Nacionalinės sporto agentūros (NSA) steigimą prieš, berods, tris metus. Dalyvaudamas sporto vadybos mokymuose Edinburge 2013 metais, susipažinau su „Sports Scotland“ agentūros veikla, biuro aplinka, mokymo metodikomis, kurios tuo metu parodė didžiulį kontrastą lyginant su Lietuvos Kūno kultūros departamento veikla, posėdžių salėmis ir visa struktūra. Visada tikėjausi, kad kada nors pas mus bus taip, kaip Škotijoje.Remigijus Arlauskas Snow Arenoje po pirmos Istorijoje Ski Mo ( slidinėjimo alpinizmo) treniruotės / Asmeninio arch. nuotr.
