Jau netrukus vyks rinkimai į Lietuvos Tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomąjį komitetą. Šių metų pretendentai – seniai pažįstami veidai ir keletas dar nebuvusių jo narių. Vienas iš jų – Lietuvos Nacionalinės slidinėjimo asociacijos vykdantysis direktorius – Remigijus Arlauskas. Kandidatas pasidalino savo patirtimi sportinių organizacijų veikloje bei planais patekus į LTOK Vykdomąjį komitetą.

– Kaip vertinate Lietuvos sportą – kur dar reikėtų pasitempti, o kur mūsų, kaip šalies, pasiekimai – pakankami?

– Aš labai myliu sportą, o labiausiai žiemos! Labai teigiamai vertinu Nacionalinės sporto agentūros (NSA) steigimą prieš, berods, tris metus. Dalyvaudamas sporto vadybos mokymuose Edinburge 2013 metais, susipažinau su „Sports Scotland“ agentūros veikla, biuro aplinka, mokymo metodikomis, kurios tuo metu parodė didžiulį kontrastą lyginant su Lietuvos Kūno kultūros departamento veikla, posėdžių salėmis ir visa struktūra. Visada tikėjausi, kad kada nors pas mus bus taip, kaip Škotijoje.Remigijus Arlauskas Snow Arenoje po pirmos Istorijoje Ski Mo ( slidinėjimo alpinizmo) treniruotės / Asmeninio arch. nuotr.

Vasarą treniruočių stovyklose pasiklojęs tvirtus pamatus naujam sezonui, šalies laisvojo slidinėjimo (angl. Freeski) lyderis Pijus Baniulis ir jo treneris Mantas Točelis drauge su Lietuvos nacionaline slidinėjimo asociacija (LNSA) tęsią kelionę olimpinės svajonės link.

„Puikiai padirbėjome ant oro pagalvių. Turime triukus, susidėliojome planus, tęsiame treniruotes ir laukiame varžybų sezono“, – teigia M.Točelis, kuris į olimpines žaidynes gali patekti ne tik kaip treneris, bet ir kaip teisėjas.

18-mečio P.Baniulio galimybėmis tiki ir LNSA prezidentas Remigijus Arlauskas: „Manau, kad Pijus gali pasiekti 2026 metų Milano ir Kortinos d’Ampeco olimpines žaidynes. Žinoma, reikia sunkiai padirbėti, bet tikslas tikrai įgyvendinamas. Tai, kad galime konkuruoti su stipriausiomis šalimis, jis įrodė jau praėjusį sezoną. Kai kokiam kanadiečiui pasakai, kad Pijus jaunimo olimpinėse žaidynėse buvo 11-as, jam žandikaulis atvimpa, nes didžiosiose šalyse sportininkų ugdymu rūpinasi daugybė žmonių, o mes tam paprasčiausiai neturime galimybių, verčiamės taip, kaip galime.“