Jau netrukus vyks rinkimai į Lietuvos Tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomąjį komitetą. Šių metų pretendentai – seniai pažįstami veidai ir keletas dar nebuvusių jo narių. Vienas iš jų – Lietuvos Nacionalinės slidinėjimo asociacijos vykdantysis direktorius – Remigijus Arlauskas. Kandidatas pasidalino savo patirtimi sportinių organizacijų veikloje bei planais patekus į LTOK Vykdomąjį komitetą.

– Kaip vertinate Lietuvos sportą – kur dar reikėtų pasitempti, o kur mūsų, kaip šalies, pasiekimai – pakankami?

– Aš labai myliu sportą, o labiausiai žiemos! Labai teigiamai vertinu Nacionalinės sporto agentūros (NSA) steigimą prieš, berods, tris metus. Dalyvaudamas sporto vadybos mokymuose Edinburge 2013 metais, susipažinau su „Sports Scotland“ agentūros veikla, biuro aplinka, mokymo metodikomis, kurios tuo metu parodė didžiulį kontrastą lyginant su Lietuvos Kūno kultūros departamento veikla, posėdžių salėmis ir visa struktūra. Visada tikėjausi, kad kada nors pas mus bus taip, kaip Škotijoje.Remigijus Arlauskas Snow Arenoje po pirmos Istorijoje Ski Mo ( slidinėjimo alpinizmo) treniruotės / Asmeninio arch. nuotr.

Taigi NSA sudaro įvairiapusė struktūra: Sporto infrastruktūra, fizinis aktyvumas, kompetencijų centras, aukštas sportinis meistriškumas. Kiekviena iš šių dalių turi savo „status quo“ arba yra tam tikrame lygyje, bet visas sritis, manau, reikia tobulinti, atsižvelgiant į šalies (ar ES) prioritetus, visuomenės poreikius, lūkesčius, tradicijas. Manyčiau, esame gerame kelyje.

Mano veikla dar nuo 1999 m. susijusi su sporto vadyba, sporto organizavimu, dalyvavimu aukšto sportinio meistriškumo sporto vystyme ir mano paties, kaip elitinio sportininko, keliu, kuris dar nesibaigė. Jeigu neklystu, pats vyriausias olimpinių žaidynių medalininkas yra 74 metų šaulys iš Švedijos. Taigi mane labiausiai domina Lietuvos elito sportiniai pasiekimai Olimpinėse, Žiemos olimpinėse žaidynėse, pasaulio čempionatuose, Europos čempionatuose, kituose svarbiuose, prestižiniuose turnyruose, pasaulio ir Europos taurės varžybose, kituose renginiuose, kaip „action sports“: „X – Games“, „Dew Tour“, etc..

Kadangi labiausiai domiuosi ir vystau žiemos sportą, sniego sportą, šiuo metu labiausiai trūksta Žiemos olimpinių žaidynių medalio (ių) nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Todėl noriu asmeniškai prisidėti prie šio tikslo siekimo, noriu, kad LR ŠMSM, NSA, LTOK ir kitos organizacijos suprastų žiemos sporto šakų specifiką, išskirtinumą, vertintų žiemos olimpinį ciklą ( 4 olimpiniai metai, bet jie skiriasi nuo vasaros olimpinių žaidynių 4 metų ciklo, nes Olimpinės žaidynės vyksta kas 2 metus), privalumus ir galimybes.Remigijus Arlauskas su retro slidėmiss „world snow day“ renginyje Ignalinoje / Asmeninio arch. nuotr.

Berods, sėkmingiausi Žiemos olimpinių žaidynių laimėjimai yra slidininkės Vidos Vencienės Kalgario auksas ir bronza, biatlonininko Algimanto Šalnos Sarajevo auksas ir dailiojo čiuožimo poros Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago užimta penktoji vieta. Taigi Žiemos olimpinių medalių nepriklausomos Lietuvos istorijoje neturime, bet potencialo yra daug ir galimybių apstu, tik reikia kryptingai ir kartu visiems dirbti.

Žiemos sporto šakų infrastruktūra per pastaruosius du dešimtmečius žymiai pagerėjo. Kai kur net turime pasaulinio lygio sporto bazes, tokias kaip „Snow Arena“, ledo arenos Kaune, Lietuvos Žiemos Sporto Centras, Ignalinoje, Liepkalnio kalnų slidinėjimo centras Vilniuje – ko nėra kitų šalių sostinėse, Nemenčinės biatlono ir lygumų slidinėjimo centras.

Žiemos sporto federacijos kryptingai dirba, atranda talentus, ugdo savo kompetencijas, samdo užsienio trenerius ir jau pasiekia aukštų sportinių laimėjimų pasaulio, Europos čempionatuose, Žiemos universiadose, Europos olimpiniuose festivaliuose, Jaunimo olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos taurės varžybose, paralimpiniuose pasaulio ir Europos čempionatuose ir kitose tarptautinėse varžybose. Auga tarptautinių varžybų organizavimo patirtis, prisidedant NSA ir LR ŠMSM TAMS programų, TF, rėmėjų lėšomis.Su „Ski croos“ Lietuvos atletu olimpiečiu Roku Zavecku, Pasaulio “ snowboard ir freestyle“ čempionate Sakartvele, Bakuriani / Asmeninio arch. nuotr.

– Esate Lietuvos Nacionalinės Slidinėjimo Asociacijos (LNSA) vadovas, kokia jos veikla?

– Esu asociacijos prezidentas, valdybos pirmininkas ir vykdantysis direktorius. Ji siekia puoselėti ir tobulinti Lietuvoje turimas slidinėjimo ir snieglenčių sporto tradicijas, vystyti ir plėtoti naujas slidinėjimo disciplinas, užtikrinant skirtingų amžiaus grupių sportininkų dalyvavimą tarptautinėse varžybose, tinkamą atstovavimą Lietuvai pasaulio čempionatuose ir žiemos olimpinėse žaidynėse.

LNSA yra nevyriausybinė sporto organizacija, kuri rūpinasi slidinėjimo ir snieglenčių sporto šakos plėtra Lietuvoje, jungia slidinėjimą vystančias kūno kultūros ir sporto organizacijas, klubus, sportininkus, sportuotojus, rėmėjus, koordinuoja LNSA narių veiklą, atstovauja jų interesams, dalyvauja panašius tikslus turinčių Lietuvos ir tarptautinių organizacijų veikloje. LNSA, veikdama kaip sporto federacija, vienija ir atstovauja Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos (FIS) veiklos sferoje esančių sporto disciplinų sporto organizacijoms ir Tarptautinės slidinėjimo alpinizmo federacijos (ISMF) disciplinai.

Aš ir visa LNSA palaiko Ukrainos slidinėjimo federaciją, Ukrainos sportininkus finansine parama, lobizmu ir kitomis priemonėmis. Linkime laimėti karą prieš agresorių – Rusiją.Remigijus Arlauskas su Ukrainos slidinėjimo federacijos generaline sekretore Julia Siparenko / Asmeninio arch. nuotr.

– Už ką jūs atsakingas šioje asociacijoje?

– Esu atsakingas už visos organizacijos valdymą, LNSA narių sprendimų ir strategijos įgyvendinimą.

– Kodėl apskritai norėjote tapti asociacijos prezidentu, kuo šis darbas žavi?

– LNSA prezidentu buvau nuo 2010 m. iki 2013 m. ir esu nuo 2018 m. Tapau prezidentu, nes pasiūlė Kalgario olimpinė čempionė Vida Vencienė, esu kartu su ja sportavęs, turėjome bendrą trenerį – V. Gineitą. Tai įvyko, kai su šeima lankėmės Vankuverio Žiemos olimpinėse žaidynėse 2010 metais, Kanadoje.

– Jūsų darbas bei karjera susijusi su sportine veikla, kokiomis sporto rūšimis domitės, o galbūt užsiimate pats?

– Pagal išsilavinimą esu orientavimosi sporto treneris su pedagoginiu išsilavinimu, galiu dirbti treneriu ir fizinio lavinimo mokytoju. Anksčiau dirbau pardavimo, telekomunikacijų, draudimo, turizmo ir nekilnojamo turto sektoriuose, buvau įmonių steigėjas, akcininkas, direktorius, valdybų narys ir panašiai.

Dvejus metus dirbau orientavimosi sporto federacijos viceprezidentu, kurį laiką – orientavimosi sporto slidėmis komiteto pirmininku, orientavimosi sporto kalnų dviračiais komiteto nariu, Europos MTBO čempionato 2008 m. direktoriumi IOF atletų (MTBO) komisijos nariu. Taip pat esu orientacininkas nuo 11 metų, atstovavau, kaip elito sportininkas pasaulio čempionatuose, Nagano Žiemos olimpinėse žaidynėse 1998 m. Dalyvavau ir iki šiol dalyvauju LR LČ, MTBO elito grupėje, SKI O čempionatuose Lietuvoje, esu šalies vicečempionas. Taip pat dalyvavau OS Lietuvos čempionatuose, esu Lietuvos čempionas estafetės rungtyje.Snieglenčių čempionatas Šveicarijoje, kur dalyvavo Motiejus Morauskas. Remigijaus Arlausko svajonė tokias varžybas surengti Vilniaus katedros aikštėje / Asmeninio arch. nuotr.

Lygumų slidinėjimo varžybose, esu Lietuvos lygumų slidinėjimo čempionato bronzos medalio laimėtojas. Dar esu įveikęs „Marcialonga“ – 70 km, „Tartu“ – 64 km slidinėjimo maratonus, svajoju apie „Kangaroo Hoppet“ slidinėjimo maratoną – 42 km, Australijoje. Dalyvavau Lietuvos ir užsienio MTB maratonuose, myniau ilgiausią distanciją „Tartu Rattamaraton“ – 87 km. ., svajoju paraidinti Havajuose – Aloha!

Esu pirmojo Lietuvos sniego motociklų čempionato bronzos medalio laimėtojas, dievinu sniego motociklus ir laisvalaikiu jais važinėju. Taip pat mėgstu plaukioti ežeruose, vaikausi lašišas ir šlakius Lietuvos upėse, gaudau lydekas, kartais ešerius ir kitas žuvis vandenynuose, jūrose, kai su draugais buriuojame jachta.

Nuo 1996 m. žaidžiu golfą, esu vienas pirmųjų Lietuvoje išlaikęs „teises“ (angl.“green card“), bet diplomą šioje sporto šakoje teturiu vieną. Nuo 2010 m. atradau šiaurietiško vaikščiojimo privalumus, esu išklausęs ALFA technikos kursus ir duodu patarimus kitiems. Taip pat esu dalyvavęs multisporto varžybose – kaip sportininkas, ir kaip komandos personalo atstovas „World raid adventure championship 2006“, kur komandoje dalyvavo mano žmona – Ramunė Arlauskienė.

Mėgstu daugelį sporto šakų, stebiu „Euro sport“, visas vasaros žaidynes stebiu. Neseniai atradau paralimpiadą, kurios šių metų uždarymo ceremoniją žiūrėjau gal 5 kartus, ypač „vakarėlio“ dalis, pradedant „Paralympics Los Angeles 2024“ prisistatymu ir baigiant „Jan Michele Jarre“ ir kt. DJ. Žodžiu, esu sporto žmogus nuo kaulų iki smegenų.La molina, Ispanija, Pasaulio snieglenčių čempionatas / Asmeninio arch. nuotr.

– Taip pat pretenduojate į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto narius, kaip manote, ką galėtumėte jam duoti?

– Esu LTOK narys, jau nuo 2010 m. Šiemet vyks rinkimai į LTOK vykdomąjį komitetą, kuriuose dalyvauju. Keliauju su šūkiu: Citius Altius Fortius – stipresni kartu. Olimpizmas – mano gyvenimo filosofija, kaip ir sporto propagavimas. Noriu pasiūlyti, kad Lietuva viena arba kartu su kitomis Baltijos šalimis, galėtų surengti žiemos „EYOF“ arba vasaros „EYOF“ tarptautines varžybas (Europos olimpinis festivalis jaunių amžiaus grupei).

Galiausiai noriu padaryti viską, kad iškovotume pirmąjį nepriklausomos Lietuvos Žiemos olimpinį medalį.

– Kokios asmeninės savybės bei patirtis reikalinga norint būti geru LTOK komiteto nariu?

– Kaip minėjau LTOK nariai (Lietuvos sporto federacijų, skėtinių organizacijų prezidentai arba jų įgalioti fiziniai asmenys, LTOK fiziniai nariai ), jie turi gerbti olimpinę chartiją ir propaguoti „olimpizmą“. O komiteto nariai, manau, papildomai turi pasižymėti lyderio savybėmis, gebėti kurti strategiją, būti kūrybingi ir aistringi sporto vadybininkai. Aišku įvairiapusė patirtis, kaip elito sportininko, sporto organizatoriaus, sporto savanorio, sporto aistruolio yra privalumas.

– Ko šiuo metu trūksta komitetui, kokius pakeitimus siektumėte įvykdyti?

– Stiprybė, manau, yra vienybėje. Mano šūkis – „stronger together“.

Šaltinis: zmones.15min.lt