Vasarą treniruočių stovyklose pasiklojęs tvirtus pamatus naujam sezonui, šalies laisvojo slidinėjimo (angl. Freeski) lyderis Pijus Baniulis ir jo treneris Mantas Točelis drauge su Lietuvos nacionaline slidinėjimo asociacija (LNSA) tęsią kelionę olimpinės svajonės link.
„Puikiai padirbėjome ant oro pagalvių. Turime triukus, susidėliojome planus, tęsiame treniruotes ir laukiame varžybų sezono“, – teigia M.Točelis, kuris į olimpines žaidynes gali patekti ne tik kaip treneris, bet ir kaip teisėjas.
18-mečio P.Baniulio galimybėmis tiki ir LNSA prezidentas Remigijus Arlauskas: „Manau, kad Pijus gali pasiekti 2026 metų Milano ir Kortinos d’Ampeco olimpines žaidynes. Žinoma, reikia sunkiai padirbėti, bet tikslas tikrai įgyvendinamas. Tai, kad galime konkuruoti su stipriausiomis šalimis, jis įrodė jau praėjusį sezoną. Kai kokiam kanadiečiui pasakai, kad Pijus jaunimo olimpinėse žaidynėse buvo 11-as, jam žandikaulis atvimpa, nes didžiosiose šalyse sportininkų ugdymu rūpinasi daugybė žmonių, o mes tam paprasčiausiai neturime galimybių, verčiamės taip, kaip galime.“
Asociacijos vadovui pritaria ir treneris: „Būtų puiku, jei patektume jau į 2026-ųjų žaidynes. O kalbant apie 2030 metų olimpines žaidynes – net neabejoju, kad ten būsime. Svarbiausia drauge siekti tikslo. Puikus pavyzdys – irkluotoja Viktorija Senkutė. Ji buvo netekusi finansavimo, bet naujieji federacijos vadovai matė sportininkės galimybes, charakterį ir ja patikėjo. Ir olimpinėse žaidynėse Viktorija įrodė, kad ne be reikalo.“
Svarbi ši žiema ir dar dviem Lietuvos laisvojo slidinėjimo sportininkams – po kelio raiščių operacijos ant sniego grįžusiai šių metų jaunimo žiemos olimpinių žaidynių Pietų Korėjoje dalyvei 16-metei Ugnei Paulavičiūtei ir 17-mečiui Kęstučiui Ramanauskui, spalio 3 d. iškovojusiam antrąją vietą varžybose Nyderlanduose.
Planuojama, kad būtent šie du slidininkai atstovaus Lietuvai 2025 m. vasarį Sakartvele vyksiančiame Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje.
Norvegijoje gyvenantis ir ten sporto gimnazijoje besimokantis P.Baniulis šį sezoną patirtį kaups Europos taurės varžybose. Taip pat jis turėtų startuoti viename Pasaulio taurės etape ir pasaulio čempionate, kuris kovo antroje pusėje bus surengtas Šveicarijoje.
Pasaulio taurės varžybos ir pasaulio čempionatas – varžybos, be kurių neįmanoma įgyvendinti olimpinės svajonės. Nes būtent jose tarp 30-ies geriausiųjų patekę sportininkai pretenduos į olimpinius kelialapius.
Tiesa, norint startuoti Pasaulio taurės varžybose, reikia pasiekti 50 Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) taškų vertą rezultatą. Dabar P.Baniulis su 40,90 taško didžiojo šuolio („Big Air“) rungtyje yra 172-oje pasaulio reitingo vietoje.
Bet M.Točelis net neabejoja, kad jo auklėtinis šį sezoną pasieks 50 taškų ribą. „Praėjusį sezoną nesifokusavome į tuos taškus. Nes gali rinktis taktiką dalyvauti žemesnio lygio varžybose ir ten, kur nėra stipriausių sportininkų, laimėti ir gauti tuos 50 taškų. Bet dabar net turint tuos taškus važiuoti į Pasaulio taurę būtų nelogiška. Geriau įsivažiuoti Europos taurėje, čia mažiau streso. O kovo mėnesį norime išbandyti jėgas Pasaulio taurės etape Prancūzijoje, po kurio iškart vyks ir pasaulio čempionatas.“
Kalbėdami apie laisvojo slidinėjimo – akrobatinio slidinėjimo vienos disciplinų – ateitį mūsų šalyje, ir M.Točelis, ir R.Arlauskas didžiausias viltis sieja su Lietuvoje planuojamomis įrengti specialiomis oro pagalvėmis – ant jų vyksta pagrindinės „Big Air“ treniruotės. Po įsibėgėjimo specialia danga ir šuolio nuo tramplino nusileisdami ant minkštos milžiniškos pagalvės sportininkai šlifuoja triukus. Kurie kasmet – vis sudėtingesni.
„Būtent ant pagalvių ir nugludiname visus triukus. Šokinėjame su tokiu pačiu inventoriumi ir apranga, kaip ir žiemą. Kūnas įsimena, užfiksuoja judesius. O žiemą jau viską darome ant sniego. Greičiausiai tobulėja tie, kurie pirmieji įveikia baimę atlikti triukus ant sniego.
Šią vasarą surengėme po dvi stovyklas ant oro pagalvių Lenkijoje ir Švedijoje. Lenkijoje ji yra kiek mažesnė, skirta ir mėgėjams, o Švedijoje jau įrengtas olimpinius standartus atitinkantis tramplinas ir pagalvė.
Jei toks įrenginys atsirastų ir Lietuvoje, būtų didžiulis postūmis mūsų sportui. Planuojama, kad tokia pagalvė gali būti įrengta greta „Snow Arenos“ Druskininkuose. Jau yra parengtas projektas. Įsivaizduokite, kokia tai būtų bazė – viduje, ant specialių vamzdžių, galima būtų ruoštis „slopestyle“ rungčiai, o lauke – „Big Air“.
Tokių vietų, kur gali visus metus treniruotis abi rungtis, daugiau niekur nėra. Panašiausia – uždara slidinėjimo arena Olandijoje ir už valandos kelio esanti oro pagalvė Belgijoje“, – paaiškino M.Točelis, vadovaujantis jo įkurtai „Lithuania Freeski Academy“.
Pijaus Baniulio tikslas – olimpinės žaidynės. Kokiu keliu tikitės jas pasiekti?, – paklausėme M.Točelio.
Mūsų planas – ilgalaikis. Ir jo siekiame žingsnis po žingsnio. Praėjusį sezoną įvykdėme tai, ką norėjome – nepatyrėme didesnių traumų, sėkmingai startavome Europos taurės varžybose, patekome į jaunimo olimpines žaidynes. Gal tik jaunimo pasaulio čempionatas nesusiklostė. Pijus skaudžiai krito, jam skilo plaštakos kauliukas. Teko dėti įtvarą, o jis trukdė atlikti programą taip, kaip sportininkas sugeba. O varžybose praėjusią žiemą ir siekėme maksimaliai atlikti tai, ko išmokome pratybose. Į konkrečias užimtas vietas nesiorientavome – dar ne laikas. Juk tai buvo vos trečias sezonas pagal aukšto sportinio meistriškumo programą.
Svarbiausia – kaskart įgyjame vis daugiau patirties. Nes šiame sporte labai svarbi kiekviena smulkmena. Pavyzdžiui, už kurios vietos paimi slidę šuolio metu ir kaip ilgai laikai. Štai kovą Europos taurės varžybose Prancūzijoje Pijus atliko triuką ir savo grupėje buvo dešimtas, o į kitą etapą pateko aštuoni sportininkai. Kitoje grupėje vienas slidininkas atliko tą patį triuką, tik kitaip ranką padėjo ant slidės ir užėmė antrąją vietą grupėje. Mes žinome, ką darome, treniruojamės ir tikrai pasieksime tą lūžį, kai viskas susiderins.
Aišku, triukai darosi vis sudėtingesni. Buvau prieš savaitę teisėjų mokymuose, į kuriuos keliavau su LNSA pagalba. Ten aptarėme artėjantį sezoną. Pastebėjome, kad prieš dešimt metų buvo kalbėta, jog kai kurių triukų paprasčiausiai neįmanoma atlikti, nes jie prieštarautų fizikos dėsniams. O dabar tai kone įprasti triukai, yra ir daug sunkesnių.
Pagal šio sezono planą, daugiausia dėmesio skirsime Europos taurės varžyboms. Numatyti ir startai Pasaulio taurės viename etape bei pasaulio čempionate. Tvarkaraštis toks, kad nuo sausio, kai startuos Europos taurė, namuose beveik nebūsime – tik keliausime ir dalyvausime varžybose. Bet šiame lygyje kitaip neišeitų.
Nenorime ir perskubėti, todėl šį sezoną ketiname dalyvauti tik viename Pasaulio taurės etape, pasižiūrėti, kaip sekasi, įgyti patirties.
Juk net Europos taurėje visi varžovai bent penkeriais metais vyresni už Pijų, o Pasaulio taurė – dar aukštesnis lygis.
Olimpinė atranka prasidėjo šių metų liepos 1-ąją ir baigsis 2026-ųjų sausio 18 d. Manau, kad svarbiausia bus kita žiema, tada vyks pagrindinė kova dėl olimpinių kelialapių.
Pijus gyvena Norvegijoje, o jūs – Lietuvoje. Kaip derinate treniruočių planus?
Planus sudarau aš ir du kartus per savaitę viską aptariame. Be to, susitinkame stovyklose, jis atvažiuoja ir į „Snow Areną“. Šiuo metu daugiau dėmesio skiriame fiziniam pasirengimui, reikia sustiprėti prieš varžybų sezoną.
Pijų treniruoju jau trejus metus, nuo tada, kai jis tapo mūsų akademijos nariu ir pradėjo dalyvauti varžybose. Pažįstu dar seniau. Toks ilgametis tarpusavio ryšys padeda dar geriau suprasti vienas kitą.
Esate ne tik treneris, bet ir teisėjas. Ar šios dvi veiklos netrukdo vien kitai?
Atvirkščiai. Teisėjavimas man labai daug duoda kaip treneriui. Nes pamatau aukščiausią lygį, naujausias tendencijas. Žinau, kas gali pridėti papildomų balų. Teisėjavimas padeda sudėlioti ir taktiką varžyboms.
Aš esu atrinktas teisėjauti Pasaulio taurės etape lapkritį. Man tai didžiulis įvertinimas, labai džiaugiuosi. Būsiu pirmas teisėjas iš Baltijos šalių Pasaulio taurėje.
Bet kai reikia rinktis, renkuosi trenerio darbą. Praėjusį sezoną, kai Pietų Korėjoje vyko jaunimo olimpinės žaidynės, beveik tuo pačiu metu buvo surengtas Pasaulio taurės etapas, į kurį buvau kviečiamas teisėjauti. Žinoma, pasirinkau būti su Lietuvos rinktine žaidynėse.
Be to, dažnai važinėdamas į varžybas teisėjauti ar dalyvauti su auklėtiniais, puikiai žinau Europos parkus – kur geriau važiuoti sausį, o kur vasarį. Nes mums, skirtingai nuo kalnų slidininkų, nereikia, kad sniegas būtų labai kietas. Mums jo reikia minkštesnio – ant ledo kristi tikrai nėra malonu.
Beje, teisėju tapau atsitiktinai. Kai pats rimtai sportavau, man plyšo raiščiai. Taip atsirado laiko. Man pasiūlė nuvažiuoti į pirmo lygio teisėjų kursus. Bazinius. Išsilaikiau tą licenciją. Esu perfekcionistas, todėl, jei ko nors siekiu, tai maksimaliai. Tad tos C kategorijos man neužteko, nors teisėjavau ir tarptautinėms varžyboms.
Norėjosi aukštesnio lygio. Todėl daug teisėjavau – ir Europos taurės varžybose, ir universiadoje JAV. Turėjau ir pasaulio jaunimo čempionate Italijoje teisėjauti, bet kai esi treneris rinktinės, negali tuo pačiu būti ir teisėjas.
Trenerio darbe padeda ir tai, kad pats buvau sportininkas, galima sakyti, augau ant tų vamzdžių „Snow Arenoje“. Daugelį triukų ant vamzdžių aš pats puikiai padarau.
Praėjusiais metais įstojau į Vytauto Didžiojo universitetą, aukšto meistriškumo trenerių kursus. Mokslus apmoka LNSA. Čia jau ir daugiau fiziologijos, anatomijos perpranti. Taip visi dalykai ir susijungia į vieną visumą.
Be to, varžybose susipažįstame su kitų rinktinių treneriais, matome, kaip jie dirba, kaip filmuoja, kokią taktiką renkasi. Vien buvimas ten yra geriau nei bet kokie kursai.
Ar yra galimybė patekti į olimpines žaidynes kaip teisėjui?
Esu Pasaulio taurės varžybų arbitrų sąraše. Iš jo ir bus atrenkami olimpiniai teisėjai. Siekiama, kad olimpinėse žaidynėse teisėjai būtų iš kuo daugiau šalių, nes norima, kad būtų kuo mažiau subjektyvumo.
Jei vaikas nori sportuoti akrobatinį slidinėjimą, nuo ko jam pradėti?
Reikia kreiptis į mūsų akademiją. Priimame vaikus nuo 8-9 metų. O iki to laiko išmokti slidinėti kalnų slidėmis. Ir geriausia pradmenų išmokti su instruktoriais, nes savamokslius labai sunkus perlaužti.
Manęs ne kartą klausė, kodėl nepasikviečiu gimnastų, juk jie daug greičiau triukus įsisavintų. Taip tikrai nėra. Juk jiems į kraują įaugę triukai, daromi ant žemės. Ir išmokyti juos atlikti su slidėmis ant sniego būtų daug sunkiau, nei išmokyti iš naujo. Geriau pradėti nuo nulio, bet taisyklingai.
Man svarbu, kad Baltijos šalyse būtume tarp lyderių. Aišku, su este Kelly Sildaru, Pekino olimpinių žaidynių „slopestyle“ rungties medalininke, nepakonkuruosi. Bet latviai neturi aukštesnio lygio sportininkų, o ir Estijoje, neskaitant , Kelly, didesnio meistriškumo yra tik jos brolis, kuris jaunimo pasaulio čempionate užėmė trečiąją vietą.
Mums svarbu turėti pavyzdį vaikams. Daugybėje sporto šakų, ypač mažesnėse šalyse, net vieno žmogaus pasiekimai daro didelę įtaką, motyvuoja jaunimą. Nes vaikai mato, kad viskas yra įmanoma.
Lietuvos laisvojo slidinėjimo aukšto sportinio meistriškumo programą dalinai finansuoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Šaltinis: sportas24.lt